Šiuolaikinis pasaulis sunkiai įsivaizduojamas be kompiuterio – jis būtinas darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Daugelis iš mūsų prie ekranų praleidžia ne vieną valandą per dieną, dažnai sėdėdami be pertraukų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nekenksminga, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio iš tiesų kelia rimtų pavojų mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Sėdėjimas – naujoji rūkymo forma?
Vis dažniau mokslininkai ilgą sėdėjimą lygina su rūkymu – tai „tylus žudikas“, kuris veikia lėtai, bet užtikrintai. Ilgos sėdimos valandos mažina medžiagų apykaitą, trikdo kraujotaką ir apkrauna stuburą. Net ir reguliariai sportuojantys žmonės ne visuomet gali kompensuoti žalos, kurią patiria sėdėdami po 8 ar daugiau valandų per dieną.
Fiziniai pavojai: nuo nugaros skausmų iki širdies ligų
Pirmasis ilgalaikio sėdėjimo simptomas – nugaros, kaklo ir pečių skausmai. Netinkama sėdėsena, nuolat įtempti raumenys ir statiška laikysena sukelia stuburo iškrypimus, stuburo disko susidėvėjimą, gali išsivystyti net ir lėtiniai neurologiniai skausmai.
Sėdint lėtėja kraujotaka – tai didina kraujo spaudimą, sukelia venų varikozę, didėja rizika susidaryti kraujo krešuliams. Ypač pavojinga, kai žmogus kelias valandas neišsikelia nuo kėdės, ypač sėdint sukryžiavus kojas. Tyrimai rodo, kad ilgas sėdėjimas tiesiogiai siejamas su padidėjusia širdies ligų, diabeto, nutukimo ir net kai kurių vėžio formų rizika.
Akys ir regėjimas: kasdienis ekranų krūvis
Siūlome paskaityti
Ilgas žiūrėjimas į ekraną vargina akis. Dažnai žmonės pamiršta mirksėti, todėl sausėja akių gleivinė, atsiranda deginimas, paraudimas, neryškus matymas. Išsivysto vadinamasis skaitmeninis akių nuovargis, kuris ypač pasireiškia tiems, kurie dirba dirbtinėje šviesoje ar tamsioje patalpoje.
Reguliariai įsitempus akims gali silpnėti regėjimas, o vaikams – netgi vystytis trumparegystė.
Psichologiniai padariniai: nuovargis, nerimas ir depresija
Nuolatinis sėdėjimas ir ribotas judėjimas neigiamai veikia ir psichinę savijautą. Žmogaus organizmui reikia judėjimo ne tik fiziniam, bet ir emociniam balansui palaikyti. Kai nėra fizinės veiklos, mažėja endorfinų – laimės hormonų – išsiskyrimas, o tai gali skatinti nuotaikos svyravimus, nerimą, net depresiją.
Be to, dirbant prie kompiuterio dažnai sunku atsiriboti nuo informacijos pertekliaus, streso dėl terminų ar nuolatinio ryšio su išoriniu pasauliu. Tai veda į perdegimą, protinį išsekimą, sutrikusį miegą.
Sėdimo gyvenimo būdo pasekmės vaikams ir paaugliams
Vaikai ir paaugliai taip pat vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų – tiek mokymuisi, tiek žaidimams ar bendravimui. Ilgas sėdėjimas stabdo jų fizinį aktyvumą, kuris būtinas kaulų ir raumenų vystymuisi. Be to, formuojasi blogi laikysenos įpročiai, sumažėja koncentracija, išsivysto priklausomybė nuo ekranų.
Kaip sumažinti žalą: paprasti, bet veiksmingi sprendimai
Svarbiausia taisyklė – judėjimas. Net ir nedideli įpročių pokyčiai gali padėti sumažinti ilgalaikio sėdėjimo poveikį:
- Kas 30–60 minučių daryti trumpas pertraukėles – atsistoti, pasivaikščioti, atlikti tempimo pratimus.
- Dirbti ergonomiškai – pasirūpinti tinkamu stalu, kėde, monitoriaus aukščiu.
- Įdiegti stovimą darbo vietą arba bent jau retkarčiais dirbti stovint.
- Naudoti 20-20-20 taisyklę akims: kas 20 minučių žiūrėti į objektą, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrų) 20 sekundžių.
- Į kasdienybę įtraukti bent 30 minučių fizinio aktyvumo – vaikščiojimo, mankštos, dviračio ar kito mėgstamo judėjimo.
Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau tai neturi tapti mūsų sveikatos sąskaita. Suprasdami jo keliamą pavojų ir pritaikydami paprastus sveikatai palankius įpročius, galime išsaugoti gerą savijautą, išvengti lėtinių ligų ir išlikti aktyvūs net ir dirbdami sėdimą darbą. Rūpinkimės savo kūnu – juk tai vienintelis „namas“, kuriame gyvensime visą gyvenimą.
