Šiuo metu aplink Žemę skrieja tūkstančiai dirbtinių palydovų. Tačiau pastaruoju metu erdvėlaiviai pradėjo palikti savo orbitas ir leistis žemyn. Dėl to jie krenta ant Žemės ir sudega tankiuose atmosferos sluoksniuose. Mokslininkai paaiškino tokių avarinių situacijų priežastis.
Kaip pažymėta leidinyje, palydovai praranda orbitas dėl per didelio Saulės aktyvumo. Žemose Žemės orbitose esantys erdvėlaiviai yra ypač pažeidžiami žvaigždės trikdžių. Mūsų Saulė periodiškai į kosmosą išmeta didelius plazmos kiekius. Tokie plazmos srautai dažnai vadinami Saulės vėju. Pasiekusi Žemę, ši plazma sukelia magnetines audras. Padidėjęs geomagnetinis aktyvumas savo ruožtu sukelia viršutinių atmosferos sluoksnių įkaitimą ir plėtimąsi. Dėl to padidėja atmosferos pasipriešinimas, todėl palydovai yra priversti palikti orbitas ir net nukristi į Žemę.
Mokslininkai pastebi, kad didelis atmosferos pasipriešinimas veikia net erdvėlaivius, skraidančius 400 kilometrų aukštyje virš Žemės. Tačiau ne visi palydovai į magnetinių audrų poveikį reaguoja vienodai. Viskas priklauso nuo tokio įrenginio parametro kaip balistinis koeficientas. Būtent ši charakteristika rodo palydovo prisitaikymą prie padidėjusio atmosferos pasipriešinimo. Taigi, įrenginiai, turintys mažą balistinį koeficientą, dažniau praranda orbitą.
Remiantis Europos kosmoso agentūros „Swarm“ palydovų gautais duomenimis, didžiausią neigiamą poveikį erdvėlaiviams daro ne įprasti Saulės žybsniai, o plazmos išmetimai iš Saulės vainikinių skylių, pasiekiantys Žemę.
Šiuo metu mokslininkai mato tik vieną būdą šiai problemai įveikti. Mokslininkai siūlo atnaujinti dirbtinius Žemės palydovus ir pritaikyti juos prie didėjančio atmosferos pasipriešinimo. Taip pat reikia tobulinti geomagnetinio aktyvumo stebėjimo ir prognozavimo sistemas.
Verta pridurti, kad palydovų gedimai gali tapti nemenku iššūkiu žmonijai. Juk šiuo metu beveik visi mūsų gyvenimo aspektai, prie kurių esame įpratę, priklauso nuo erdvėlaivių. Palydovai visą parą perduoda į Žemę daug naudingos ir netgi kritinės informacijos. Visų pirma, kalbame apie meteorologinius ir klimato duomenis, kurie yra nepaprastai svarbūs žemės ūkio sektoriui ir stichinių nelaimių prognozavimui. Šiuolaikinės telekomunikacijų sistemos taip pat praktiškai negali apsieiti be palydovų. Taigi, praradus daugybę palydovų, žmonių gyvenimo kokybė gerokai pablogės, o visuomenę greičiausiai apims chaosas.
