Liepos 15 d. Saulė surengė tikrą kosminį šou – joje įvyko galingas sprogimas, kuris į kosmosą išmetė karštą plazmą. Dėl to žvaigždės paviršiuje atsirado didžiulis „ugnies kanjonas“ su iki 20 tūkstančių kilometrų aukščio sienomis, ir šis, tik tuo atveju, yra beveik dvigubai didesnis už mūsų planetos skersmenį.
Šį dramatišką įvykį užfiksavo NASA Saulės dinamikos observatorijos mokslininkai, rašo leidinys „Space“.
Taigi, anot mokslininkų, sprogimą sukėlė staigus siūlelio – ilgos ir plonos struktūros, susidariusios iš šaltų dujų, kurios dėl magnetinių kilpų išlieka virš Saulės paviršiaus, – sutrikdymas.
Ramybės būsenoje siūleliai atrodo kaip tamsūs siūlai ryškiame žvaigždės fone, tačiau išsiskyrus energijai jie gali virsti milžiniškais, šviečiančiais lankais.
Sprogimas Saulėje sukėlė vainikinės masės išsiveržimą – didžiulį įkrautų dalelių išmetimą, kuris kartais gali sukelti geomagnetines audras Žemėje. Šį kartą plazmos frontas judėjo priešinga kryptimi nei mūsų planeta, todėl Žemės magnetosferai grėsmės nebuvo.
„Vainikinės masės spinduliuotę skleidžia Žemė. Frontas juda gana lėtai ir vis labiau tolsta nuo mūsų planetos“, – teigė poliarinių pašvaisčių tyrinėtojas Vincentas Ledwinas.
Dar vienas įspūdingas šio įvykio bruožas buvo tas, kad sprogimo suformuotas „ugnies kanjonas“ driekėsi daugiau nei 400 tūkstančių kilometrų – tai beveik toks pat atstumas kaip nuo Žemės iki Mėnulio. NASA aiškina, kad tokios įdubos susidaro, kai po išsiveržimo atstatomos Saulės magnetinio lauko linijos, sudarydamos milžiniškas degančias struktūras.
Nors dabartinis žybsnis nekelia tiesioginės grėsmės mūsų planetai, tokio masto įvykiai primena, kad Saulė yra ne tik šviesos ir šilumos šaltinis, bet ir galinga dinamiška sistema, galinti paveikti visą gyvybę Žemėje. Mokslininkai ir toliau stebi žvaigždės aktyvumą artėjant 11 metų Saulės ciklo pikui, kai tokie įvykiai gali tapti reguliaresni.
